Prieš daugiau nei 300 metų gydytojams buvo įprasta distiliuoti vaistažoles variniais distiliavimo aparatais, pasitelkiant gamtos ir alchemijos galią medicininėms ligoms gydyti. 1651 m. vienas iš tokių gydytojų, Johnas Frenchas, išleido knygą „Distiliavimo menas“, kurioje aprašė šiuos nealkoholinius receptus. Tuo pačiu metu Linkolnšyre šeima pradėjo ūkininkauti, rankomis sėdama sėklas krepšeliuose, vadinamuose „seedlips“.

Po šimtmečių Benas Bransonas netyčia aptiko Johno Frencho receptus. Visada meistraujantis meistras, jis įkvėpė įsigyti nedidelį varinį distiliavimo aparatą ir eksperimentuoti distiliuodamas savo sode užaugintas žoleles namuose.

Po kelių mėnesių, pietaudamas prabangiame Londono restorane, Benas užsisakė nealkoholinį kokteilį. Savo nusivylimui, jam buvo patiektas rausvas, saldus gėrimas, kuris nederėjo nei prie patiekalo, nei prie atmosferos.

Taip prasidėjo dveji kruopštūs „Seedlip“ tobulinimo metai – derinant Beno ūkininkavimo paveldą, meilę gamtai ir dizainui bei patenkinant poreikį rafinuotam nealkoholiniam gėrimui.